DUONELĖ ŠVENTA
Projektinė veikla ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo vaikams
Vasario 5 d. švenčiama šv. Agotos diena. Ši šventoji buvo labai populiari tarp kaimo žmonių, jos skulptūros buvo keliamos į stogastulpius, koplytstulpius bei koplytėles. Tikėta, kad šv. Agota apsaugos namus nuo perkūnijos bei kitų nepageidaujamų atmosferos reiškinių, gaisrų ir kitokių nelaimių. Šią dieną bažnyčiose buvo ir tebėra šventinama duona, kartais ir druska bei vanduo. Šv. Agotos dieną pašventinta duona naudota labai plačiai – linų derliui didinti, bičių spiečiui privilioti, apkerėtiems, nužiūrėtiems gyvuliams gydyti, akių ligoms bei kūno žaizdoms gydyti ir pan. Tačiau plačiausiai šv. Agotos duonelė naudota ugniai suvaldyti, gaisrui gesinti. Tikėta, kad šios duonos reikia padėti ant krosnies, tai „ugnis iš namų neišeis“, tai yra nekils gaisras. Dėl šios priežasties kai kur Lietuvoje šv. Agotos dieną stengdavosi nekurti krosnies, o jei prisireikdavo užkurti, į ją įberdavo šventintos druskos. Dažniausiai šv. Agotos duona metama į gaisrą, siekiant, kad ugnis užgestų arba bent jau nepersimestų į kitus pastatus. Šv. Agotos duona, apnešus ją tris kartus aplink gaisravietę, būdavo nunešama toliau nuo pastatų ir padedama, tikint, kad vėjas pūs į tą pusę. Vyraujant mediniams pastatams, apsauga nuo gaisrų buvo labai svarbi. Šiuo metu gaisrų pavojus mažesnis, tačiau atsirado kitų grėsmių, nuo kurių apsisaugoti tikimasi turint šv. Agotos duonelės. Ją žmonės nešiojasi piniginėse, vežiojasi mašinose, tikėdamiesi apsisaugoti nuo vagysčių, avarijų ir kt. nelaimių.
Siekiant puoselėti etnokultūrines tradicijas ir vertybes, integruoti etninę kultūrą į ugdymo turinį bei sukurti prielaidą sėkmingam visuminiam vaikų ugdymui(si), organizuojamas įstaigos ugdymo(si) projektas, skirtas šv. Agotos dienai.
TIKSLAS – puoselėti ir įtraukti etnokultūrines tradicijas bei vertybes į ugdymo(si) turinį. Sukuriant įtraukiančius kontekstus, taikant vaikams patrauklius, aktyviai veikti skatinančius metodus ir būdus, supažindinti vaikus su šv. Agotos diena, lietuvių liaudies tradicijomis bei papročiais susijusiais su duona.
UŽDAVINIAI
Sieksime, kad vaikas:
- sukurtose ugdymo(si) kontekstuose gilintų žinias apie tradicines lietuvių šventes bei jų papročius, perimtų tautos tradicijas;
- turėtų galimybę dalyvauti žaidimuose ir veiklose atitinkančiose jo individualų veikimo tempą, sveikatos būklę, fizinį pajėgumą, išsivystymą;
- sukurtoje ugdomojoje aplinkoje išnaudotų visas galimybes, tyrinėtų aplinką, aktyvintų pažintines funkcijas: žaistų, bendrautų, išklausytų, eksperimentuotų, išbandytų, ieškotų įvairių atlikimo būdų, sprendimų, mėgdžiotų ir kt.;
- naudodamas žodines ir nežodines raiškos priemones, dalintųsi savo patirtimi, jausmais, mintimis, įsitrauktų į pokalbį ir jį plėtotų, pasakotų;
- įsitraukdamas į veiklas patirtų sėkmę, pozityvias emocijas, pasitikėtų savo jėgomis;
- mėgautųsi meniniu bei kūrybiniu procesu, ugdytųsi darbo tvarkos bei savitvarkos įgūdžius;
- tyrinėtų informaciją įvairiais būdais ir taip gilintų pažintinius, kalbinius, fizinio aktyvumo bei meninius gebėjimus;
- siektų ir džiaugtųsi darniu bendravimu ir bendradarbiavimu su kitais;
- jaustųsi esąs svarbus bendruomenės narys, džiaugtųsi būvimu kartu, patirtų teigiamų emocijų.
