Kiekvienais metais Jonavos vaikų lopšelyje-darželyje „Žilvityje“ yra organizuojamos bendruomenės parodos, skirtos Vasario 16-ajai. Piešinius piešia vaikai su savo šeimos nariais. Vaikus mes ugdome etnokultūros kryptimi ir norime, kad ji būtų gyvas dalykas, kurio pagalba vaikai ugdytųsi gebėjimą kūrybiškai priimti pasaulį, neprarasti tautinio identiteto.
Puoselėjant tautos, įstaigos ir šeimos tradicijas kiekvienais metais ieškome vis naujų temų. Per eilę metų buvo organizuotos parodos Lietuvos miškus, vandens telkinius, buvo piešiamas gimtasis mietas – Jonava, piešė savo senelių sodybas, senelių ir tėvelių gimtąsias vietas ir t.t.
Norėdami apžaisti mūsų tautosakos paprastumq, kūrybiškumą, pagarbą gamtai ir gyvybei, jos artumą vaiko protui ir fantazijai, keleri metai iš eilės renkamės temas atskleidžiančias smulkiosios tautosakos grožį ir išradingumą. Buvo organizuotos parodos pasakų ir patarlių tematika.
O šiais metais prisiminėme mįsles. Džiugu, jog tėveliai labai noriai ir aktyviai įsijungė į šią veiklą. Visa šeima ieškojo, rinkosi mįsles, kurias iliustravo. Buvo iliustruotos net 50 mįslių. Populiariausia buvo mįslė apie boružėlę (Ant raudono kamuoliuko, šypsosi juodi taškiukai, kaip keliauja delniuku, būna miela ir smagu). Nemažiau populiarios buvo ir mįslės, kuriu įminimas buvo pirštinė.
Visą vasario mėnesį vyko įvairiausios ugdomosios veiklos, žaidimai, padedantys vaikams mįslių pagalba lavinti savo protą. Visus mus traukė paieškos įtampa, vieniems užminant, o kitiems ieškant teisingo atsakymo – įminimo – atradimo džiaugsmas.
Grupėse surengus mįslių konkursus, varžybas, apžiūrėjus piešinių parodą, sugalvojome, jog galime suruošti mįslių šventę viso darželio vaikams. Įvairaus amžiaus vaikai, dramatizacinių žaidimų pagalba, vaidindami užminė mįsles savo draugams. Buvo isncenizuojamos įvairiausios mįslės. Pavyzdžiui, „Stovi panytė su raudona kepuryte, kas pro ją praeina žemai galvą lenkia“ (žemuogė), „Vaikščiojo panelė po pievelę, aukso perlais padabinta, mėnuo matė nepasakė, saulė kėlė ir surinko“ (rasa) ir kt.
Žaisdami, mindami mįsles įsijautėme į vaikų folklorą, į daiktų poeziją. Pabuvojome neregėtuose pasauliuose, pajautėme daiktų supoetinimą, tuo pačiu lavinome žavėjomės senolių, ugdėme savo poetinę išmonę.
{phocagallery view=category|categoryid=42|limitstart=0|limitcount=5|pluginlink=1}